Knygų suaugusiems rekomendacijos arba mano 2025-ųjų skaitiniai
Tikiu, kad užklydę ieškoti knygų vaikams apžvalgų ir rekomendacijų, veikiausiai ir patys yra skaitantys. O ką skaito kiti knygiai – pasižvalgyti, įsikvėpti ar pratuštėjųsi savo sarąšą papildyti – visad yra labai smalsu.
Aš pati turiu kelis šaltinius, kur ieškau knygų rekomendacijų ir kai šiosios būna sėkmingos, kai skaitoma knyga nuneša, aplanko nerealus jausmas. Galvoju, kad atsirinkti gerą knygą tokioje gausoje ne visada yra lengva, todėl visad esu dėkinga ir linkėjimus siunčiu savo gerų skaitinių patarėjoms: tinklaraščiui Fantastiškų knygų žiurkės ir Skaistei iš @kaciaskaitai.
2025-aisiais skaičiau daug ir tikrai labai nusisekusiai:
- Agota Kristof „Storas sąsiuvinis“ (prisiminiau šią knygą ir galvoju, kad ji tikrai viena iš TŲ knygų. Kai kurie vaizdiniai iš šios knygos dar vis iškyla prieš akis, meistriškai parašytas romanas, tik jau kad baisiai sunkus emociškai)
- Ayn Rand „Šaltinis“
- Algirdas Brukštus „Fantazuoti alchemiją“
- Alina Bronsky „Paskutinė babos Dunjos meilė“
- Alina Bronsky „Totoriškos virtuvės užrašai“
- Alina Bronsky „Šukparkis“
- Andrus Kivirahk „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“ („Jaujininkas“ patiko dauug labiau, bet ir šita verta dėmesio!)
- Austėja Jakas „Mėlynieji malonumai“
- Beata Tiškevič „Vyvenimas“
- Byung-Chul Han „Eroso agonija“
- Byung-Chul Han „Psichopolitika“ (gera, bet po „Nuovargio visuomenės“, kurią labai rekomenduoju visiems, man jau nebuvo wow momento)
- Darius Žiūra „Diseris“
- Deimantė Rudžinskaitė „Pasaulietė“
- Douglas Stuart „Šugis Beinas“
- Dovydas Grajauskas „Debreceno gatvės bliuzas“ (seku, skaitau, sugrįžtu ir tiesiog – labai labai gerai!)
- Edith Eger „Dovana. 12 gyvenimo pamokų“
- Edith Eger „Pasirinkimas“
- Etgar Keret „Autobuso vairuotojas, kuris norėjo būti Dievas“
- Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ (iš pradžių buvo ha-ha, po to jau labiau kūkt-kūkt, bet šiaip gera knyga)
- Georgi Gospodinov „Liūdesio fizika“ (šita tikrai pakliūtų į vieną rekomenduotinų, irgi labai)
- Ian McEwan „Pamokos“
- Ieva Dumbrytė „Negrįžtantys“
- Ieva Dumbrytė „Šaltienos bistro“
- Irvin D. Yalom „Gydymas Šopenhaueriu“
- Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“
- Irvin D. Yalom „Meilės budelis“
- Irvin D. Yalom „Melagis ant kušetės“,
- Irvin D. Yalom „Tampant savimi“
- Irvin D. Yalom „Žiūrėti į saulę“
- Irvin D. Yalom, Benjamin Yalom „Širdies valanda“ (taip, jūsų akys nemirga, regite teisingai – turiu tokią tendenciją „sėsti“ kuriam laikui ant vieno autoriaus :)
- Jon Fosse „Baltybė“
- Jon Fosse „Trilogija“
- Jon Fosse „Vaizdai iš vaikystės“
- Jonny Benjamin, Britt Pfluger „Nepažįstamasis ant tilto
- Juhani Karila „Lydekaitės burtai“
- Jurga Tumasonytė „Naujagimiai“
- Jurgis Kunčinas „Tūla“ (labai patiko, tik toks jausmas, kad gal paskutinė savam rate ją ir perskaičiau, oops)
- Katriona O’Sullivan „Skurdo vaikas“ (būta ašarų ir išties nelengva skaityti, kaip ir „Šugį Beiną“ ar „Apšviestąją“)
- Mykolas Sauka „Kambarys“
- Mindaugas Nastaravičius „Antra dalis“
- Nana Ekvtimišvili „Kriaušių laukas“
- Philippe Claudel „Pono Linio dukraitė“
- Tine Høeg „Tour de Chambre“ (grakšti ir o! - kažkas naujo)
- Undinė Radzevičiūtė „Baden Badeno nebus“
- Violeta Tapinienė „Susigrąžinto laiko blyksniai“
Visgi į atmintin labiausiai įsirėžusias ir linksniuotinas kitiems keliauja šiosios 5:
- Ayn Rand „Šaltinis“ – dar nebaigus, skaitydama jau jaučiau, kad keliaus į mano gyvenimo knygų sąrašą. Knyga, paskatinusi ir nuosavus gyvenimo pasirinkimus permąstyti. Apie pataikavimą masei ir prisitaikymą, savo vertybių, stuburo išsaugojimą. Nors parašyta daugiau nei prieš 80 metų, bet amžinosios temos yra amžinosios.
- Alina Bronsky „Totoriškos virtuvės užrašai“ – šią vasarą ir daugiau Bronsky knygų skaičiau, bet ši atmintin įsirėžė labiausiai. Trumpai – komunizmo padariniai ir žmonių kova už būvį. Vienu metu, tikrai svarsčiau nebetęsti knygos, nes įvykių realistiškumas atrodė pernelyg koktus ir siaubingas. Bet tokie jausmai tik įrodo, kaip meistriškai parašyta knyga. Ne linksmesnė literatūra, bet perskaityti verta.
- Edith Eger „Pasirinkimas“ – garsios psichologės, išgyvenusios holokaustą, knyga. Rekomenduoju toms ir tiems, kam patiko ir Viktoro E. Franklio „Žmogus ieško prasmės“.
-
Juhani Karila „Lydekaitės burtai“ – jei padoru sakyti, kad ir literatūroje egzistuoja trendai, tai dabartinis – maišyti ir derinti mitologiją, folklorą ir fantaziją. Suomių autoriaus knyga kaip tik šio žanro – A. Kivirähko „Jaujininko“ inspiruota, nors toli iki jo, bet visvien labai gerai.
- Ieva Dumbrytė „Šaltienos bistro“ – nežinau, kaip dar iki šiol nebuvau skaičius Dumbrytės! Makabriška istorija, kurią skaitant norėjo ir verkt, ir juoktis. Bet juoktis gal visgi vos daugiau.
Tai (pa)skaitom? Skaitom skaitom.