Literatūrologės Eglės Baliutavičiūtės patarimai norintiems, kad jų vaikai skaitytų knygas

Vaikų literatūros specialistė, rašytoja, kūrybinė redaktorė, leidinių vadovė Eglė Baliutavičiūtė

VAIKAI NESKAITO!

Viena dažniausių frazių, kurias išgirstu iš mokytojų, bibliotekininkų, tėvų. Ir ji mane labai erzina. Nes dažniausiai už šių žodžių, slypi kapituliacija: vaikai neskaito ir mes nieko negalime pakeisti. Bet juk GALIME!

Tad kai išgirstu, kad vaikai neskaito, imuosi kelių dalykų: nuraminimo ir kelių klausimų:

1. Visada buvo vaikų, kurie neskaitė.

Vaikai skaito – ekranuose labai daug tekstų, bet, aišku, mes, suaugusieji, norime, kad jie skaitytų knygas. Nors dabar daugiausia kaltinami ekranai, tačiau, ir kai jų nebuvo, vaikai, kurie nenorėdavo skaityti, rasdavo krūvas kitų juos labiau dominančių užsiėmimų. Vargu, ar kada nors bus taip, kad visi vaikai pamėgtų skaitymą, bet mes galime nemažai daliai jų padėti tai pamėgti ir paversti skaitymą įpročiu, hobiu. Tam reikia ne tik pastangų, bet ir nuoseklaus darbo.

Kai tenka bendrauti su vaikais, tie, kurie nemėgsta skaityti, dažniausiai sako, kad jiems... neįdomu. Be abejonės, ir taip būna, bet neretai už to „neįdomu“ slypi gilesnės priežastys: jiems skaityti sunku, nepavyksta sutelkti dėmesio ilgesniam laikui, neatranda knygų, kurios juos sudomintų. Prisikasę prie giliųjų priežasčių, galime padėti vaikams jas įveikti.

2. Ar skaitote jūs? Ar vaikas mato jus skaitantį?

Vaikystėje artimosios aplinkos pavyzdys turi be galo daug įtakos – vaikai kopijuoja suaugusiuosius. Tad skaitydami ne tik vaikui prieš miegą, bet ir tiesiog skaitydami savo knygas savo pačių malonumui, nuo mažumės galime įteigti vaikui, kad skaityti įdomu, smagu, kad tuo mielai užsiima ir suaugusieji.

Svarbu, beje, ir tai, ar namuose yra knygų, ar vaikas turi savo knygų lentynėlę.

3. Ar skaitote kartu su vaiku?

Deja, vis dar gaji nuomonė, kad vaikui reikia nustoti skaityti, kai jis pradeda mokytis skaityti pats.

Pažiūrėkime į savarankišką skaitymą taip: ar saldus medus, jei jį bandai laižyti per stiklainį?

Nagi ne. Šiuo atveju – stiklainis yra skaitymo technika, medus – istorijos patyrimas. Daugeliui vaikų iš pradžių labai sunku skaityti, jie deda tiek daug energijos jungdami raidę prie raidės, skiemenį prie skiemens, kad skaitymas jiems nesukelia didelio malonumo, net gerai nesuvokia ar prisimena, ką perskaitė, ką jau kalbėti apie įsijautimą, panirimą į istoriją. Tai gali atbaidyti nuo skaitymo, tačiau čia gali pagelbėti suaugusieji.

Klausydamiesi jiems skaitomų istorijų, vaikai panyra į visus tuos įdomius, stebinančius knygų pasaulius, veikėjų nuotykius, humorą ir netikėtumus. O visa tai augina motyvaciją ir patiems išmokti skaityti taip gerai, kad ženklų pynė netrukdytų mėgautis istorijomis.

4. Kaip padedate vaikui palaikyti skaitymo rutiną? Kaip motyvuojate vaiką skaityti?

Vaikams svarbi rutina, ir joje turi sutilpti viskas, kas būtina, svarbu ir įdomu vaikui: nuo miego, valgymo ir dantų valymo iki mokyklos, būrelių, pomėgių ir, žinoma, skaitymo. Tą rutiną didžia dalimi sudaryti, o ypač palaikyti, užtikrinti jos vykdymą turi būtent suaugusieji.

Motyvavimas skaityti gali būti labai įvairus – nuo labai apčiuopiamų prizų (žaislai, lipdukai, trokštami sportbačiai ir t. t.), laisvalaikio su šeima iki nuoširdaus pasveikinimo. Nepamirškit, kad tai, kas mums atrodo, kaip smulkmena, pavyzdžiui, perskaitytas knygos skyrius, vaikui gali būti nemenkas iššūkis, todėl tikrai verta pasidžiaugti tokiais pasiekimais, o ypač nematerialiomis formomis.

Kalbant apie motyvavimą materialiniais atlygiais (daiktai, išvykos ir pan.) – nėra vienareikšmio atsakymo, ar tai tikrai prisideda prie malonumo skaityti auginimo. Vieni tai kritikuoja, kiti kaip tik mato kaip gerą būdą motyvuoti. Aš pati manau, kad tai gali būti geras paskatinimas, ypač vaikams, kurie neturi vidinio noro skaityti, o skaito tik verčiami ar skatinami aplinkos. Galbūt dalis vaikų visą laiką ir skaitys tik dėl to prizo, bet dalis, pradėję skaityti tik dėl prizo, galiausiai panirę į jiems įdomias knygas gali netikėtai atrasti, kad jiems skaityti vis dėlto... visai patinka! Na, ar bent jau visai nebloga veikla, kuriai ne taip ir gaila vis paskirti valandėlę.

Literatūrologę Eglę Baliutavičiūtę kviečiame sekti ir daugiau jos tekstų rasti čia: https://vaikuliteraturasuegle.substack.com/